Balandžio 18

Balandžio 18 diena – 108-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 109-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 257 dienos.

Informacija

Šventės

• Tarptautinė paminklų apsaugos diena
• Pasaulinė radijo mėgėjų diena
• Pasaulinė cirko diena

Vardadieniai

• Apolonijus – Eitvilas – Girmantė 
• Kaributas – Undinė – Žara

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1358 m. – imperatorius Karolis IV pasiūlė Algirdui ir Kęstučiui krikštytis.
• 1518 m. – Bona Sforza karūnuota Lenkijos karaliene.
• 1694 m. – Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis ekskomunikavo įtakingiausią Lietuvos didiką ir kariuomenės vadą Kazimierą Joną Sapiegą.
• 1791 m. – Ketverių metų seime priimtas Miestų įstatymas.
• 1914 m. – Krokuvoje įvyko lietuvių socialdemokratų susirinkimas, kuriame dalyvavo Rusijos bolševikų vadas Vladimiras Leninas.
• 1960 m. – Kauno hidroelektrinė pradėjo dirbti visu galingumu.
• 1990 m. – Tarybų Sąjunga pradėjo ekonominę Lietuvos blokadą.
• 1995 m. – Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymą.

Gimimo dienos

• 1600 m. – Kazimieras Simonavičius, artilerijos inžinierius, raketų išradėjas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras ir karininkas (m. 1651 m.).
• 1814 m. – Eustachijus Tiškevičius, grafas, istorikas, kolekcininkas, archeologas, Lietuvos archeologijos pradininkas, Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos ir Vilniaus senienų muziejaus steigėjas (m. 1873 m.).
• 1827 m. – Jokūbas Geištoras, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas (m. 1897 m.).
• 1838 m. – Juozas Gedminas, XIX a. lietuvių liaudies akmeninių memorialinių paminklų meistras (m. 1913 m.).
• 1855 m. – Jonas Jurgis Bulota, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, generolas, veterinarijos gydytojas (m. 1942 m.).
• 1869 m. – Jurgis Milančius, vaistininkas ir knygnešys, visuomenininkas ir lietuviškos savimonės puoselėtojas (m. 1956 m.).
• 1876 m. – Jurgis Šlapelis, lietuvių kalbininkas, vertėjas, gydytojas, pedagogas, kultūros ir politinis veikėjas (m. 1941 m.).
• 1898 m. – Steponas Jankauskas, Lietuvos zoologas hidrobiologas, gamtos mokslų daktaras (m. 1984 m.).
• 1906 m. – Jonas Šukys, prozininkas (m. 1987 m.).
• 1908 m. – Rimtas Kalpokas, Lietuvos tapytojas, grafikas (m. 1999 m.).
• 1910 m. – Natalija Likevičienė, Lietuvos zoologė, biologijos mokslų kandidatė (m. 1977 m.).
• 1924 m. – Kazimieras Ilginis, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1927 m. – Jurgis Viščakas, Lietuvos fizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, akademikas (m. 1990 m.).
• 1931 m. – Pranas Sasnauskas, rašytojas.
• 1933 m. – Albinas Načiulis, dailininkas grafikas.
• 1934 m. – Juozas Karvelis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1937 m.:
  • Jurgis Buitkus, prozininkas (m. 2007 m.);
  • Liucija Gražina Drąsutienė-Ramonaitė, Lietuvos pianistė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė.
• 1938 m. – Jonas Mačys, Lietuvos ir Vilkaviškio raj. politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras.
• 1939 m. – Romualdas Granauskas, prozininkas, dramaturgas.
• 1940 m. – Česlovas Mančinskas, Lietuvos istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
• 1941 m. – Genovaitė Puzinienė, Lietuvos ir Anykščių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1947 m. – Irena Gražulytė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1949 m. – Valdas Stanislovas Laurinavičius, Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1951 m. – Jonas Kalinauskas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m.:
  • Dalia Kutraitė Giedraitienė, žurnalistė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja.
  • Elena Mockuvienė, gydytoja, Lietuvos ir Šiaulių miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1955 m. – Emilija Sakadolskienė-Pakštaitė, pedagogė ir chorvedė, muzikologė, muziko Balio Pakšto duktė.
• 1956 m. – Arvydas Juozaitis, filosofas, rašytojas, publicistas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1957 m.:
  • Alfredas Laurinavičius, Lietuvos statybos inžinierius, kelininkas, technologijos mokslų daktaras.
  • Vytautas Narutis, Lietuvos skulptorius, pedagogas.
• 1962 m. – Rima Čelkonienė, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Jonas Kuzminskas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Artūras Kašalynas, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m.:
  • Gintaras Chščenavičius, vadybininkas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Herkus Kunčius, Lietuvos prozininkas, dramaturgas, eseistas.
• 1966 m.:
  • Rasa Daukšienė-Rimkutė, audėja, tekstilininkė, tautodailininkė.
  • Vaidotas Prunskus, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Audrius Siaurusevičius, žurnalistas, Lietuvos radijo ir televizijos vadovas (nuo 2008 m. balandžio 1 d.).
• 1970 m. – Alvydas Petrauskas, skulptorius.
• 1973 m. – Vaidas Molotokas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1988 m. – Tomas Jaskys, Lietuvos futbolo žaidėjas, žaidžiantis puolėjo pozicijoje. Nuo 2006 m. balandžio mėn. atstovauja FK Alytis Alytus. Ūgis 171 cm, svoris 67 kg.
• 1989 m. – Simas Buterlevičius, Lietuvos krepšininkas priklausantis Vilniaus „Lietuvos Ryto“ krepšinio klubui.

Mirtys

• 1267 m. – Vaišelga, Lietuvos didysis kunigaikštis, vyriausias Mindaugo sūnus. Valdė 1264–1267 m (g. 1223 m.).
• 1747 m. – Vladislovas Daukša, mokyklinių dramų autorius, panegirikų eiliuotojas (g. 1677 m.).
• 1757 m. – Kazimieras Juraga-Giedraitis, SJ, Lietuvos filosofas, teologas, filosofijos daktaras (g. 1700 m.).
• 1890 m. – Mikalojus Godliauskis, vertėjas iš lenkų kalbos (g. 1818 m.).
• 1898 m. – Ipolitas Jundzilas, Lietuvos gydytojas chirurgas (g. 1846 m.).
• 1932 m. – Edvardas Sokolovskis, Lietuvos spaudos ir politinis veikėjas (g. 1878 m.).
• 1953 m. – Edvardas Daučiūnas-Jokeris, rezistencinio pasipriešinimo dalyvis, Vyčio apygardos Gedimino rinktinės vadas (1951–1953 m.) (g. 1922 m.).
• 1956 m. – Veronika Dagelytė-Valatkienė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (g. 1911 m.).
• 1962 m. – Tadas Budraitis, kunigas, muzikos pedagogas, chorvedys (g. 1897 m.).
• 1965 m.:
  • Boleslovas Jonas Masiulis, Lietuvos teisininkas, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1889 m.).
  • Juozas Rajeckas, pedagogas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1893 m.).
  • Steponas Dargis, vargonininkas ir chorvedys (g. 1888 m.).
• 1969 m. – Aleksandras Gudaitis-Guzevičius, tarybinis partinis ir NKVD veikėjas, rašytojas (g. 1908 m.).
• 1980 m. – Kazys Germanas, Lietuvos valstybės veikėjas, inžinierius (g. 1897 m.).
• 1983 m. – Danutė Marija Nasvytytė, Lietuvos šokėja, choreografė, pedagogė, Australijos lietuvių visuomenės veikėja. Išraiškos šokio pradininkė Lietuvoje (g. 1916 m.).
• 1987 m. – Jonas Beinoris, vargonininkas ir chorvedys (g. 1919 m.).
• 1996 m. – Jonas Boruta, Lietuvos inžinierius, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (g. 1915 m.).
• 2009 m. – Bronius Talačka, lietuvių aktorius, scenaristas, režisierius (g. 1935 m.).
• 2013 m. – Vytautas Šapranauskas, Lietuvos teatro ir kino aktorius, TV laidų vedėjas, humoristas (g. 1958 m.).
• 2023 m. – Algimantas Balilionis, Lietuvos futbolo treneris (g. 1942 m.).
• 2025 m.:
  • Julius Kvedaras, Lietuvos futbolininkas, treneris, vadybininkas (g. 1949 m.).
  • Antanas Saulaitis, Lietuvos kunigas jėzuitas, pedagogas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1939 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1025 m. – Boleslovas I Narsusis karūnuotas pirmuoju Lenkijos karaliumi.
• 1506 m. – pradėta dabartinės Vatikano šv. Petro bazilikos statyba.
• 1663 m. – Osmanų imperija paskelbė karą Šventoji Romos imperijai.
• 1689 m. – sukilimas Bostone prieš britų vietininką Edmundą Androsą.
• 1906 m. – didysis San Francisko žemės drebėjimas; sugriauta virš 80 procentų miesto ir žuvo apie 3000 žmonių.
• 1909 m. – Žana d’Ark paskelbta palaimintąja.
• 1930 m. – BBC naujienų tarnyba vietoje vakaro žinių paskelbė „šiandien nėra naujienų“ ir visą žinioms skirtą laiką grojo muziką.
• 1945 m. – Antrasis pasaulinis karas: daugiau nei 1 000 bombonešių atakavo nedidelę Vokietijos salą Helgolandą ir sulygino viską su žeme.
• 1980 m. – Pietų Rodezija pavadinta Zimbabve.
• 2005 m. – 265-uoju Romos popiežiumi išrinktas vokiečių kardinolas Jozefas Racingeris, kuris pasirinko Benedikto XVI vardą.

Gimimo dienos

• 359 m. – Gracianas (Gratian), Romos imperatorius (m. 383 m.);
• 588 m. – K'an II, majų valdovas (m. 658 m.);
• 1504 m. – Filipinas Lipis (Filippino Lippi), italų ankstyvojo renesanso tapytojas.
• 1590 m. – Achmedas I, Osmanų imperijos imperatorius (m. 1617 m.).
• 1772 m. – Davidas Rikardas, britų politinis ekonomistas, kuriam priskiriamas ekonomikos susisteminimas; vienas įtakingiausių klasikinės ekonomikos atstovų. Taip pat jis buvo verslininkas, finansininkas ir spekuliantas, stebinęs didele sėkme (m. 1823 m.).
• 1902 m. – Menachem Mendelis Schneersonas, Haredi judaizmo rabinas, buvęs septintasis Chabad Lubavitč dvasinis vadovas bei Rebbe (kai kurie hasidai jį laikė žydų mesiju) (m. 1994 m.).
• 1904 m. – Peteris Barisonas, latvių kompozitorius, pedagogas (m. 1947 m.).
• 1905 m. – George Herbert Hitchings, 1988 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1998 m.).
• 1926 m. – Arsenijus Čanyševas, dabarties filosofas, Maskvos valstybinio universiteto profesorius (m. 2005 m.).
• 1940 m.:
  • Ira Von Furstenberg, italų visuomenės veikėja, aktorė ir papuošalų dizainerė (m. 2024 m.).
  • Joseph L. Goldstein, 1985 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
• 1942 m. – Karlas Johenas Rintas, austrų Formulė-1 lenktynininkas, pasaulio čempionas 1970 m. (m. 1970 m.).
• 1979 m.:
  • Anthony Denis Davidson, Formulės 1 lenktynininkas. Jis lenktyniavo Minardi, Super Aguri, Honda ir BAR ekipose. Po šių metų Super Aguri pasitraukimo iš Formulės 1 čempionato britas nelenktyniauja. Dabar jis yra Brawn ekipos test pilotas.
  • Metas Apsonas, Anglijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis West Ham United klube ir Anglijos futbolo rinktinėje.
• 1981 m. – Milanas Jovanovičius, Serbijos futbolininkas, rungtyniaujantis kairiojo krašto saugo pozicijoje. Anglijos klubo Liverpool FC žaidėjas.
• 1984 m. – Felix Katongo, futbolininkas, Zambijos rinktinės ir Pietų Afrikos klubo Mamelodi Sundowns FC saugas.
• 1986 m. – Ugis Avotinš, Latvijos ledo ritulio vartininkas.
• 2007 m. – Princas Lerotholi David Mohato Bereng Seeiso, pirmasis Lesoto karaliaus Letsie III ir karalienės Masenate Mohato Seeiso sūnus.

Mirtys

• 1335 m. – Liuteris fon Braunšveigas, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1275 m.).
• 1864 m. – Juris Alunanas, latvių poetas, kalbininkas, istorikas. Vienas aktyviausių jaunalatvių veikėjų (g. 1832 m.).
• 1955 m. – Albertas Einšteinas, vokiečių fizikas, suformulavęs specialiąją reliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teoriją (g. 1879 m.).
• 1958 m. – Maurice Gustave Gamelin, Prancūzijos generolas, vyriausiasis kariuomenės vadas Antrojo pasaulinio karo pradžioje (g. 1872 m.).
• 1993 m. – Masahiko Kimura, vienas garsiausių dziudo meistrų (170 cm; 85 kg). (g. 1917 m.).
• 2002 m. – Turas Hejerdalas, žymus norvegų keliautojas ir mokslininkas antropologas. Kelių knygų autorius (g. 1914 m.).

Nuorodos

• Balandžio 18-oji Lietuvoje ir pasaulyje (Rinkosaikste.lt)