Linoleumas

Linoleumas (iš lot. linum 'drobė, linas' + oleum 'aliejus') – ritininė grindų dangos medžiaga. Gaminamas oksiduojant sėmenų aliejų, gumas, dervas ir kitas substancijas ant veltinio arba drobės pagrindo.

Pirminė lineleumo gamybos technologija buvo tokia: ant pagrindo būdavo pilamas plonas sėmenų aliejaus sluoksnis ir paliekamas oksiduotis. Kadangi oksidacija veikia tik viršutinį aliejaus sluoksnį, aliejus turi būti vis pilamas, kad formuotųsi plėvė. Po kelių savaičių dengimo aliejumi susidaro kelių centimetrų sluoksnis, kuris pabaigoje apdorojamas natūralia derva. Su šia derva ir sėmenų aliejumi maišoma kamštinė medžiaga, kitos užpildančios medžiagos.^[1]

Vėliau išrasta efektyvesnė technologija, verdant sėmenų aliejų katiluose ir maišant su dervomis, tada veikiant karštu oru. Masė maišoma su pigmentais, užpildais ir liejama ant veltinio arba drobės, prisodrintos asfaltu. Vėliau linoleumo ritiniai išskleidžiami karštoje patalpoje ir džiovinami keletą savaičių, kol sukietėja.^[1] Dabar linoleumas dažnai gaminamas iš polivinilchlorido (vadinamasis PVC linoleumas) arba kitokio polimero. Būna vienspalvis arba kelių spalvų; imituoja šlifuotą akmenį, parketą, kilimą, audinį. Kai kada turi šilumą ir garsą izoliuojantį pasluoksnį.^[2]

Linoleumu dengiamos gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų grindys, linoleumo lakštai naudojami linoraižiniams.^[2]

Pramoniniu būdu linoleumas pradėtas gaminti 1864 m. Didžiojoje Britanijoje. Lietuvoje Vilniaus polimerinių dirbinių gamykloje polivinilchloridinis linoleumas buvo gaminamas nuo 1966 iki XX a. 10 dešimtmečio pradžios.^[2]