Oleksandrija
| Oleksandrija ukr. Олександрія | |
|---|---|
  | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Ukraina |
| Sritis |  Kirovohrado sritis |
| Rajonas | Oleksandrijos rajonas |
| Įkūrimo data | 1746 m. |
| Magdeburgo teisė nuo | 1784 m. |
| Gyventojų | 76 097[1] |
| Plotas | 31,3 km² |
| Tankumas | 2 431 žm./km² |
| Altitudė | 107 m |
| Tel. kodas | +380 5235 |
| Tinklalapis | |
 Vikiteka | Oleksandrija |
| Kirčiavimas | Oleksandrijà |
.svg)
Oleksandrija (buvę pavadinimai: Usivka (Usykivka), Bečėja (Beča), Aleksandrijskas) – srities pavaldumo miestas Ukrainoje, Kirovohrado srityje. Rajono administracinis centras. Miestas išsidėstęs prie Inhuleco ir Berezivkos upių.
Išvystyta anglių kasybos, mašinų gamybos, lengvoji bei maisto pramonė. Oleksandrijoje veikia 20 bendrojo lavinimo mokyklų, 22 ikimokyklinės įstaigos, 2 aukštųjų mokyklų filialai, 2 muziejai. Yra geležinkelio mazgas. Miestas išsidėstęs prie tarptautinės automagistralės M04 (Znamenka-sienos kirtimo su Rusija punktas „Izvarinė“).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vietovė (kaip Usykivka) šaltiniuose minima nuo 1576 m., ją įkūrė Zaporožės kazokas Usykas.[2] [3]. Gyvenvietė stovėjo svarbiame prekybos kelyje nuo Poltavos iki Krymo.
1752 m. surašymo duomenimis Usivkoje buvo 109 kiemai, ten gyveno 256 žmonės. 1759 m. buvo pastatyta pirmoji stačiatikių Šv. Mikalojaus bažnyčia. 1752–1764 m. Usivkoje buvo įsikūrusi Naujosios Serbijos Pandūro 3-oji pulko kuopa. Čia atsikėlė serbų ir kitų Balkanų tautų, vietoje Usykivkos įrengtas Bečėjaus arba Bečos įtvirtinimas.
1764 m. Naujoji Serbija buvo panaikinta, ir Usykivka tapo Novorosijos gubernijos dalimi, kuri egzistavo iki 1783 metų, kol jos teritorija buvo įtraukta į Jekaterinoslavo guberniją. Nuo 1784 m. Bečėjos tvirtovė tapo apskrities lygio miestu, kuris pavadintas Aleksandrijsku. Nuo 1806 m. – rajono centras Chersono gubernijoje. 1847 m. lapkričio 7 d. buvo patvirtintas pirmasis miesto herbas. 1858 m. Oleksandrijoje gyveno 7800 žmonių, stovėjo 783 namai, 2 cerkvės, 2 sinagogos, apskrities ir pavieto žemės teismai, miesto rotušė, iždas, paštas, vaistinė, 3 turgūs.
Pagal 1897 m. surašymą Oleksandrijoje gyveno 14 007 žmonės, iš jų 7085 vyrai ir 6922 moterys.
1919 m. Oleksandrija buvo antibolševikinio sukilimo, kuriam vadovavo Ukrainos Liaudies Respublikos vadas Nikiforas Grigorjevas, centras. 1919 metų gegužės 23 dieną Raudonoji armija numalšino sukilimą.[4] Per 1932–1933 m. Holodomorą mirė 1729 miesto gyventojai.[5]
Po Antrojo pasaulinio karo Oleksandrija tapo kalnakasių ir mašinų statytojų miestu. 1951–1971 m. Buvo pastatyta apie 20 pramonės įmonių, iš kurių 9 buvo skirtos rudųjų anglių gavybai ir perdirbimui.
Per karą Rytų Ukrainoje žuvo 24 Aleksandrijos gyventojai, kurių garbei 2017 m. Nepriklausomybės dieną buvo atidarytas paminklas.[6]· [7]
Miestų partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- PFK Oleksandriâ (futbolas)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Oleksandrija: Ukraine. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
- ↑ Дещо про «козака Вуса» – Олександрійське козацтво
- ↑ До історії заснування поселення Усівка Н. Жахалова. Блог Олександрійського краєзнавчого музею
- ↑ Михайличенко Д. Ю. Травнева військово-політична криза в УСРР, 1919 р. // Вісник Харківського національного університету ім. В. Н. Каразіна. — Сер. Історія України. — Вип. 5. — Харків, 2002. — С. 137.
- ↑ Олександрійці вшанували пам’ять жертв Голодомору
- ↑ „archyvo kopija“. Suarchyvuotas originalas 2022-02-18. Nuoroda tikrinta 2024-01-28.
{{cite web}}: Nežinomas parametras|consulté le=ignoruotas (siūloma naudoti|access-date=) (pagalba); Nežinomas parametras|titre=ignoruotas (siūloma naudoti|title=) (pagalba) - ↑ Un monument aux morts pour l’Ukraine a été inauguré à Oleksandrie (photo) Archyvuota kopija 2024-01-23 iš Wayback Machine projekto.
