Pasvalio valsčius
- Panašiu pavadinimu XIX a. vadinosi Pasvaliečių valsčius, buvęs arčiau Biržų.
56°04′š. pl. 24°24′r. ilg. / 56.06°š. pl. 24.40°r. ilg.
| Pasvalio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1918 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Pasvalys |
 Vokietijos imperija | |
| Oberostas | Joniškėlio apskritis (1918–1919) |
 Lietuva | |
| Biržų apskritis (1919–1940) | |
 Nacistinė Vokietija | |
| Ostlandas | Biržų apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Biržų apskritis (1944–1947) Pasvalio apskritis (1947–1950) |
Pasvalio valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Pasvalys.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkurtas 1918 m. pabaigoje. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Pasvalio rajonui (9 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 m. (išsamiau) | 184 | 9436 | 2021 | 82 gyvenvietės [1] | |
| 1932 m. | 191 | 11 seniūnijų [2] | |||
| 1934 m.[3] | 184 | 11 879 | |||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 174 | 9 apylinkės [4] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Juozas Tonkūnas, pirmininkas nuo 1918 m.
- Petras Čeponis, 1932 m.[5]
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[6] | Apylinkė, 1949 m.[7] |
|---|---|---|
| Mediniai | Medinių seniūnija | Medinių apylinkė |
| Migoniai | Migonių seniūnija | Migonių apylinkė |
| Papyvesiai | Papyvesių seniūnija | Papyvesių apylinkė |
| Pasvalys | Pasvalio seniūnijos I rajonas, Pasvalio seniūnijos II rajonas | - |
| Pervalkai | Parvalkų seniūnija | Pervalkų apylinkė |
| Puodžiai | Puodžių seniūnija | Puodžių apylinkė |
| Stačiūnai | Stačiūnų seniūnija | Stačiūnų apylinkė |
| Šimoniai | Šimonių seniūnija | Šimonių apylinkė |
| Talačkoniai | Talačkonių seniūnija | Talačkonių apylinkė |
| Tetirvinai | Tetervinų seniūnija | Tetirvinų apylinkė |
| Iš viso: | 11 seniūnijų | 9 apylinkės |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1887 | Ustukiai | Antanas Kazilevičius, karininkas | 1964 |
| 1905 | Talačkoniai | Ona Bluzmienė, tautosakininkė | 1994 |
| 1906 | Tetirvinai | Juozas Žagrakalys, teisininkas, rezistentas | 1977 |
| 1907 | Vidugiriai | Alfonsas Gučas, psichologas, pedagogas | 1988 |
| 1922 | Žadeikėliai | Jonas Mikelinskas, rašytojas | 2015 |
| 1922 | Skrebotiškis | Elena Kuosaitė-Jašinskienė, literatūrologė | 2016 |
| 1925 | Skrebotiškis | Jonas Kuosa, agronomas | 1999 |
| 1926 | Migoniai | Stasys Kalvėnas, politinis kalinys | 2008 |
| 1931 | Petraičiai | Antanas Šimkūnas, žurnalistas | 2025 |
| 1933 | Pasvalio vienkiemis | Stepas Janušonis, radijo inžinierius | 2008 |
| 1937 | Skrebotiškis | Danielius Mickevičius, žurnalistas, redaktorius | 2021 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 42
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557–569 psl.
- ↑ Pasvalio valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. T. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 1229 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 93
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 559 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 566 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 95
