Pereiti prie turinio

Statinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paprastos medinės statinės

Statinė, arba bačka – medinis ar metalinis ritinio formos iškilais šonais indas.

Medinės statinės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medinės statinės sudarytos iš šulų (specialios formos medinių lentelių), suveržtų metaliniais lankais, su galuose įstatytais dugnais. Senovėje buvo naudojami ir mediniai lankai. Statinės daromos iš tam tikrų rūšių medienos. Iškilūs statinių šonai daromi todėl, kad tai didina statinių tvirtumą ir tokias statines lengviau ritinti bei ritinant pakeisti judėjimo kryptį.

Senovėje medinių statinių darytojai buvo vadinami kubiliais.[1] Tuo metu kubilai ir statinės buvo daromi naudojant tą pačią technologiją.

Statinių istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romėnų istorikas Plinijus Vyresnysis (m. 79 m. e. m.) rašė, kad statines gaminti Europoje ėmė galai, gyvenę Alpių kaimuose; savo gėrimus jie laikė lankais apjuostose medinėse statinėse.[2] Plinijus išskyrė tris skirtingus statinių gamintojų tipus: paprastų statinių gamintojus, vyno statinių gamintojus ir didelių statinių gamintojus.[3]

Kai kada statinės naudotos kariniams tikslams. Julijus Cezaris (100–44 m. pr. m. e.) naudojo katapultas, idant sukeltų gaisrus, į apgultus miestus nusviedęs degančias dervos statines.[4]

Nuo tų laikų statinės buvo viena patogiausių taros formų, naudotų tiek gabenimui, tiek laikymui. Statinėse laikė pačius įvairiausius dalykus, tiek skysčius (vanduo, vynas, alus ir kt.), tiek birias medžiagas (grūdai, miltai, sėklos, parakas ir kt.), tiek nedidelius daiktus (pvz., vinis, monetas ir kt.). Maišai ir dėžės buvo pigesni, tačiau jie buvo ne tokie patvarūs ir mažiau patogūs gabenant. Savo reikšmę statinės ėmė prarasti tik XX a., kai imta pereiti prie konteinerių.

  • Skysčiams laikyti – statinėse laikydavo geriamą vandenį ir kitus skysčius
  • Gėrimams daryti – alaus darymas
  • Gėrimams išlaikyti – ąžuolinėse statinėse laikomi alkoholiniai gėrimai (vynas, konjakas, viskis) įgauna ypatingą skonį, kadangi į gėrimą pereina dalis medžiagų iš medienos, keičiančių skonį bei kvapą. Šiam tikslui jau naudotas statines neretai panaudoja kitų gėrimų laikymui, kadangi šie taip įgauna anksčiau laikyto gėrimo skonio ir kvapo.
  • Maistui konservuoti – kopūstams ir panašiems produktams rauginti.

Metalinės statinės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metalinės statinės paprastai būna cilindro formos. Didelių statinių šonai gali turėti žiedinius griovelius, didinančius šonų atsparumą slėgiui. Jose laikomi degalai, tepalai, cheminiai produktai.

  1. Statinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2026-07-09.
  2. Pliny the Elder, The Natural History, Book XIV, Chap. 27, translated by John Bostock, H.T. Riley, Ed.
  3. Kilby, K. (1989). The Cooper and His Trade. Linden Publishing Company. p. 96. ISBN 978-0-941936-16-3.
  4. Kilby, p. 99.