Vapsvos

Vapsvos
Popierinė vapsva (Polistes dominula)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Nariuotakojai ( Arthropoda) Klasė: Vabzdžiai ( Insecta) Būrys: Plėviasparniai ( Hymenoptera) Pobūris: Smaugtapilviai ( Apocrita)

Vapsvos – nesistematinis terminas, kuriuo įvardijami plėviasparniai (Hymenoptera) vabzdžiai, priklausantys smaugtapilvių (Apocrita) pobūriui. Pastarajam pobūriui taip pat priklauso bitės ir skruzdėlės.

Pasaulyje žinoma virš 100 tūkst. vapsvų rūšių. Dauguma jų yra pavieniui gyvenantys parazitiniai gyvūnai, dedantys savo kiaušinius į kitų vabzdžių lizdus, kur išsiritusios vapsvų lervos sunaikina parazituojamą gyvūną. Pompilidae šeimos vapsvos medžioja vorus. Tik nedidelė dalis vapsvų rūšių yra bendruomeniniai gyvūnai, dauguma tokių rūšių priklauso klostinių vapsvų (Vespidae) šeimai (žymiausia jų gentis – širšės). Dauguma vapsvų, tiek kolonijinių, tiek gyvenančių pavieniui, turi nuodingą geluonį.

Vapsva, statanti lizdą (Eumeninae) pošeimis

Etimologija

Žodis vapsvà (kitaip vapsà, vãpsas) kilęs iš ide. *u̯obhsā (‘vapsva’). Šis toliau vedamas iš šaknies *u̯ebh- (‘austi, pinti’), matyt, pagal vapsvų gebėjimą statyti didelius lizdus tarsi audžiant, siuvant ratais. Lietuviškam žodžiui giminiški latv. vapsene, prūs. *vapsē, rus., ukr., bulg., serb. оса, bltr. осва, slvn., slvk., lenk. osa, ček. vоsа, sorb. wоsа, wósa, lot., port., it. vespa, isp. avispa, pranc. guêpe, rumun. viespe, sen. vok. aukšt. wafsa, angl. wasp, saks. waspa, korn. gohi („vapsva“), taip pat val. gwchi (‘tranas’), av. vаwžаkа- (kažkoks nuožmus gyvis ‘vapsva, skorpionas’), kurd. moz (‘aklys, gylys’), beludž. gvabz (‘bitė, širšė, vapsva’), mazender. mâz (‘musė, bitė’).