Taškentas

Taškentas uzb. Toshkent, Тошкент

Taškento panorama

Taškentas 41°16′0″ š. pl. 69°13′0″ r. ilg. / 41.26667°š. pl. 69.21667°r. ilg. / 41.26667; 69.21667 (Taškentas)

Laiko juosta: (UTC+5)

Valstybė	Uzbekija
Vilajetas	Taškento vilajetas
Rajonas	rajonas

Gyventojų (2023)	3 205 000
Plotas	335,8 km²
Tankumas (2023)	9 544 žm./km²
Altitudė	455 m

Vikiteka	Taškentas

Kirčiavimas	Taškeñtas ^[1]

UNESCO	(angl.) (pranc.): 1766

Taškentas (uzb. Toshkent) – miestas rytų Uzbekijoje, sostinė ir didžiausias miestas šalyje. Išsidėstęs oazėje prie Čirčiko upės, aplinkiniuose regionuose auginama medvilnė ir vaisiai. Didelis pramonės ir transporto centras. Išvystytos pramonės šakos: mašinos ir įrengimai, medvilnės ir šilko audiniai, chemija, tabakas, baldai. Yra kelios didelės bibliotekos, Uzbekijos mokslų akademija, aukštojo mokslo institucijos.

Taškento 1966-1990 m. modernistinė sovietinio laikotarpio architektūra 2026 m. buvo įtraukta į pasaulio paveldo sąrašą.^[2]

Etimologija

Oazė, kurioje vėliau įsikūrė miestas, nuo seno buvo žinoma kaip Čiačas (uzb. Chоch). Kinų šaltiniuose jis buvo vadinamas Džeši (kin. 赭時, pinyin: Zhěshí). Samanidai jį vadino Binkath, o arabai naudojo pavadinimą Al-Šaš. IX a. vadintas Binkentu. XI a. regione įsitvirtinę tiurkai Karachanidai pamažu tiurkizavo miesto pavadinimą: iš Čiačkando (kand sogdų kalba reiškia „miestas“) jis pamažu virto į Taškentą („duonos miestas“).^[3]

Istorija

Čia V–III a. pr. m. e. klestėjo prekybinis sogdų miestas valstybė. Vėliau teritoriją kontroliavo šiauriniai klajokliai kangdžiu. Pats miestas minimas nuo VII a., nors manoma, kad buvo įkurtas jau I a. pr. m. e.

VIII a. miestą užėmė arabai (Omejadai). Netrukus mieste įsitvirtino Samanidai, kurie 819 m. įkūrė atskirą emyratą (vieną keturių ankstyvųjų Samanidų emyratų), kuris vėliau įjungtas į Samanidų imperiją. 1214 m. miestą užgrobė Chorezmšachai, 1219 m. – Čingischanas. Nuo XIV a. jį valdė Timūras (Tamerlanas), kurio metu miestas atsigavo. Vėliau miestą valdė Šeibanidai, nuo 1809 m. – Kokando chanatas.

1865 m. Taškentą užėmė Rusija, 1930 m. jis tapo Uzbekijos TSR sostine (pakeitė iki tol sostine buvusį Samarkandą). 1966 m. miestas patyrė didelį žemės drebėjimą.^[4] 1991 m. tapo nepriklausomos Uzbekijos sostine.

Žymūs žmonės

Jeronimas Krauzė (1845-1909), gydytojas, botanikas, politikas, visuomenės veikėjas

Sportas

„Lokomotiv“ futbolo klubas;
FK Paxtakor futbolo klubas;
FK Bunyodkor futbolo klubas;
Olympic Taškent futbolo klubas;
JAR stadionas, talpinantis 8 460 žiūrovus.^[5]

Šaltiniai

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Tashkent Modernist Architecture. Modernity and Tradition in Central Asia
↑ Benjaminas Mašalaitis. „Pasaulio valstybės“. – Kaunas, „Šviesa“, 2007. ISBN 5-430-04654-X // psl. 372
↑ „Loss in Tashkent Earthquake Is Found Higher; Toll Now Put at 10 Dead 1,000 Hurt and 100,000 Homeless in Disaster (Published 1966)“. nytimes.com. Nuoroda tikrinta 2026-03-13.
↑ Transfermarkt: Stadiono talpa (8 460 žiūrovai)

Nuorodos

Uzbekijos administracinis suskirstymas
Andižano vilajetas · Bucharos vilajetas · Džizako vilajetas · Ferganos vilajetas · Chorazmo vilajetas · Namangano vilajetas · Navojo vilajetas · Kaškadarjos vilajetas · Samarkando vilajetas · Syrdarjos vilajetas · Surchandarjos vilajetas · Taškento vilajetas · Karakalpakijos respublika · Taškentas

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Tashkent Modernist Architecture. Modernity and Tradition in Central Asia

[3] Benjaminas Mašalaitis. „Pasaulio valstybės“. – Kaunas, „Šviesa“, 2007. ISBN 5-430-04654-X // psl. 372

[4] „Loss in Tashkent Earthquake Is Found Higher; Toll Now Put at 10 Dead 1,000 Hurt and 100,000 Homeless in Disaster (Published 1966)“. nytimes.com. Nuoroda tikrinta 2026-03-13.

[5] Transfermarkt: Stadiono talpa (8 460 žiūrovai)

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

ž a r Pasaulio paveldo objektai Uzbekijoje
Materialusis	Ičan Kala Chivoje (1990) · Bucharos istorinis centras (1993) · Šahrisabzo istorinis centras (2000) · Samarkandas – kultūrų kryžkelė (2001) · Vakarų Tianšanis (2016, kartu su Kirgizija ir Kazachija) · Šilko keliai: Zarafšano-Karakumų koridorius (2023, kartu su Tadžikija ir Turkmėnija) · Šaltosios Turano sniego dykumos (2023, kartu su Kazachstanu ir Uzbekija) · Taškento modernizmo architektūra. Modernumas ir tradicija Centrinėje Azijoje (2026)
Nematerialusis	Boisuno rajono kultūrinė erdvė (2008) · Šašmakamo muzika (2008, kartu su Tadžikija) · Katta ašula (2009) · Novrūzas (2009, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Askija, sąmojo menas (2014) · Plovo kultūra ir tradicijos (2016) · Margilano amatų centras, tradicinių atlaso ir adraso gamybos technologijų išsaugojimas (2017) · Chorezmo šokis lazgi (2019) · Miniatiūros menas (2020, kartu su Azerbaidžanu, Turkija ir Iranu) · Bachši menas (2021) · Šilkaverpių auginimas ir tradicinė audimui skirto šilko gamyba (2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Nasredino Hodžos pasakojimo tradicija (2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Iliuminavimo menas: Tezhib/Tazhib/Zarhalkori/Tezhip/Naqqoshlik (2023, kartu su Azerbaidžanu, Tadžikija, Iranu) · Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos (2023, kartu su Azerbaidžanu, Iranu) · Keramikos menai Uzbekijoje (2023) · Rebabo gamybos ir atlikimo menas (2024, kartu su Afganistanu, Iranu, Tadžikija) · Tradicinės žinios ir įgūdžiai gaminant kazachų, kirgizų ir karakalpakų jurtas (2025*, kartu su Kigizija ir Kazachija)