Pereiti prie turinio

Alvitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alvitas

Pagrindinė gatvė
      
Alvitas
Alvitas
54°38′13″š. pl. 22°55′34″r. ilg. / 54.637°š. pl. 22.926°r. ilg. / 54.637; 22.926 (Alvitas)
ApskritisMarijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
SavivaldybėVilkaviškio rajono savivaldybės vėliava Vilkaviškio rajono savivaldybė
SeniūnijaŠeimenos seniūnija
Gyventojai (2021)365
Vietovardžio kirčiavimas [1]
(2 kirčiuotė)
Vardininkas:Alvìtas
Kilmininkas:Alvìto
Naudininkas:Alvìtui
Galininkas:Alvìtą
Įnagininkas:Alvitù
Vietininkas:Alvitè
Istoriniai pavadinimailenk. Olwita
VikitekaAlvitas

Alvitas – kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje,[2] pusiaukelėje tarp Vilkaviškio ir Virbalio (po 7 km nuo abiejų miestų), prie plento  A7  Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas . Seniūnaitijos centras. Stovi nauja Alvito šv. Onos bažnyčia (pašventinta 2020 m.), biblioteka, bendruomenės namai. Išlikęs buvusios spirito varyklos pastatų kompleksas. Alvito paštas (LT-70057) ir Alvito pagrindinė mokykla įsikūrusi į rytus nuo Alvito esančiuose Maldėnuose. Alvito geležinkelio stotelė yra už 4 km į šiaurės vakarus, Jonaičiuose.

Kaime telkšo Alvito ežeras, teka Širvintos upė, piečiau Alvito į ją įteka Brideikis.

Skulptūra „Alvitui 500 metų“
Alvito ežero pakrantė
Alvito bendruomenės centras

Etimologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVII a. minimas kaimas vardu Paširvintys, taip vadintas iki XVII a. pabaigos. Dabartinis Alvito vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo šalia telkšančio bendravardžio ežero.[3] Be to, istoriniai dokumentai byloja, kad dvaras vienu metu priklausęs vokiečiui Halwitui.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paširvinčio dvarą nuo 1561 m. valdė karalienė Bona Sforca. Alvitas minimas 1590 m. Lietuvos Metrikoje ir priklausė Paširvinčio dvarui. 1615 m. pastatyta medinė, 1824 m. – mūrinė bažnyčia. 1650 m. minimas miestelis,[2] didelės seniūnijos centras. 1685 m. pastatyta parapinė mokykla, nuo 1945 m. pradinė, nuo 1949 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1993 m. pagrindinė.

1688 m. miesteliui suteikta turgaus ir prekymečių privilegija. XVIII a. 2-ojoje pusėje šalia Alvito kaimo Alytaus ekonomijos valdytojas Antanas Tyzenhauzas įkūrė dvarą. 1824 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, per I pasaulinį karą apgriauta, 1944 m. susprogdinta. Spaudos draudimo laikais Alvite ir apylinkėse buvo platinamos lietuviškos knygos, laikraščiai, mokomi vaikai. Apie 1880 m. susikūrė lietuvių choras. XIX a. prie dvaro įsteigta plytinė, spirito varykla, žemės ūkio padargų gamyklėlė, per I pasaulinį karą sugriauta, 1918 m. atstatyta. XIX a. pabaigoje Alvitas buvo kaimas ir palivarkas Vilkaviškio apskrityje, valsčiaus centras.[4]

1930 m. pastatyta pieninė. II pasaulinio karo metu sudegė mokykla. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[5] Alvito 1918–1920 m. Lietuvos kariuomenės savanoriams atminti savanorio kapitono V. Tarasonio iniciatyva iš visuomenės surinktų lėšų buvo pastatytas paminklas ir skirtas žemės plotas savanorių laidojimui, kur palaidota 15 Alvito krašto didvyrių.

2007 m. patvirtintas Alvito herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1650 m. Alvito seniūnija ?
XVIII a. pabaiga Alvito valsčiaus centras Kalvarijos apskritis
1867–1950 m. Vilkaviškio apskritis
1950–1954 m. Alvito apylinkės centras Kybartų rajonas
1954–1959 m. Virbalio apylinkė
1959–1963 m. Vilkaviškio rajonas
1963–1988 m. Alvito apylinkės centras
1988–1995 m. Vilkaviškio apylinkė
1995– Šeimenos seniūnija Vilkaviškio rajono savivaldybė

Gyventojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1886 m. ir 2021 m.
1886 m. 1888 m.[6] 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[9] 1974 m.[10] 1979 m.sur.[11]
452 486 487
204 (dvare)
283 (miestelyje)		 201 440 527 617
1984 m.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16] - -
646 651 509 443 365 - -

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Alvito pradinę mokyklą lankė poetai Salomėja Nėris (1904–1945) ir Kazys Bradūnas (1917–2009), gimę Alvito valsčiaus Kiršų kaime. Alvito kapinėse palaidotas poetės tėvas Simonas Bačinskas ir sūnus Saulius Bučas.
  • Alvite gimė ekonomistas, žurnalistas, redaktorius Kazys Kemežys (1901–1981).

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 1 2 Alvitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
  3. ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  4. ↑ Olwita. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 519 psl. (lenk.)
  5. ↑ Alvitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 405 psl.
  6. ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda) // psl. 1–315
  7. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. ↑ Alvitas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 51 psl.
  9. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. ↑ Alvitas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 177 psl.
  11. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. ↑ Alvitas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 54
  13. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  16. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Alvitas. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 374 psl.
  • Algimantas Miškinis. Užnemunės miestai ir miesteliai, Vilnius: Savastis, 1999, p. 340–342 (Alvitas). (Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. 1).

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Dailučiai – 4 km
VIRBALIS – 7 km
Į šiaurės vakarusĮ šiauręĮ šiaurės rytus
Į vakarusĮ rytus
Į pietvakariusĮ pietusĮ pietryčius
 Paežeriai – 3 km
VILKAVIŠKIS – 8 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Alvitas&oldid=7935489"